Politinė sistema: Respublika
Sostinė: Zagrebas (~ 704 000 gyv.)
Kiti miestai: Splitas, Rijeka, Zadaras
Plotas: 57 000 kv. km
Gyventojų skaičius: ~ 4 800 000
Kalbos: Kroatų
Valiuta: Kuna
Telefono kodas: 00-385
Interneto adresas: .hr
Etninė sudėtis: Kroatai – 89.6%, serbai – 4.5%
Religija: Katalikai – 88 %, ortodoksai – 5%

Geografija

Aukščiausias taškas – Triglavas (1913 m.).
Ilgiausios upės –  Sava (420 km.), Drava.
Didžiausias ežeras – Vransko.
Didžiausios salos - Krk (405 kv. km), Cres, Pag, Brač, Hvar, Korčula, Mljet.

Kroatija yra pietrytinėje Europos dalyje. Šiaurėje Kroatija ribojasi su Slovėnija ir Vengrija, rytuose - su Serbija, o pietryčiuose – su Bosnija - Hercegovina. Krantus skalauja Adrijos jūra.

Klimatas

Kroatijoje išskiriamos trys klimatinės zonos: Viduržemio pajūrio, kalnų ir vidutinis žemyninis. Viduržemio pajūrio, arba subtropinio, klimato zona apima Adrijos jūros pakrantę ir Dinarų salyną. Šioje teritorijoje vasaros karštos ir sausos, žiemos vėsios ir lietingos.
Teritorija pasižymi dideliu kritulių kiekiu. Skirtingai nuo kitų Viduržemio pajūrio klimatą turinčių kraštų, Kroatijos pakrantėje palyja ir vasarą. Tai dažniausiai būna trumpi smarkūs perkūnijų lydimi lietūs, ateinantys slenkant vėsesnio oro masei iš vakarų.
Žemyninio klimato zonoje yra Kroatijos sostinė Zagrebas bei aplinkinės vietovės. Vasaros karštos ir drėgnos, dažni liūtiniai lietūs.
Kalnų klimato zonoje vyrauja dideli kritulių kiekiai, stiprios vasaros perkūnijos ir labai sniegingos žiemos.

Ekonomika

Savos naudingosios iškasenos leido plėtoti pramonę, derlingos žemės duodavo gerą derlių. Derlinguose šiaurės upių slėniuose puikiai dera slyvos, abrikosai ir vynuogės. Auginami ir linai − dėl pluošto, iš kurio audžiama drobė, ir dėl sėklų iš kurių spaudžiamas aliejus.
Kroatijos ekonomikos pagrindas − lengvoji pramonė ir paslaugos. Taip pat ir turizmas duoda nemažą pajamų dalį.