ES narė nuo: 1952 m.
Politinė sistema: Respublika
Sostinė: Paryžius (~ 10 000 000 gyv.)
Kiti miestai: Lionas, Marselis, Lilis, Bordo
Plotas: 550 000 kv. km
Gyventojų skaičius: ~ 61 100 000
Kalbos: Prancūzų
Valiuta: Euras
Telefono kodas: 00-33
Interneto adresas: .fr
Etninė sudėtis: Prancūzai, italai, ispanai, belgai
Religija: Katalikai – 80%, musulmonai – 8%, protestantai – 2%, žydai – 1%

Geografija

Aukščiausia viršūnė – Monblanas (4807 m – aukščiausias Vakarų Europoje).
Ilgiausios upės – Luara (1020 km), Rona, Sena, Garona.
Didžiausias ežeras – Ženevos.

Prancūzija yra Vakarų Europoje, ribojasi su Ispanija, Italija, Šveicarija, Vokietija, Liuksemburgu, Belgija. Kale sąsiauris skiria nuo Didžiosios Britanijos, po kuriuo yra iškastas Eurotunelis. Krantus skalauja Šiaurės ir Viduržemio jūros.
Prancūzijos paviršiui būdingas didelis aukščių skirtumas, bet maždaug pusę šalies ploto užima žemesnės nei 200 m virš jūros lygio žemumos. Pietryčiuose yra aukščiausi ir jauniausi Europos kalnai – Alpės. Prancūzijai priklauso Korsikos sala Viduržemio jūroje. Dvi didžiausios kalnų grandinės – Pirėnai pietuose ir Alpės rytuose – yra gamtinė siena su kaimyninėmis valstybėmis.
Tarp šių kraštovaizdžių įsiterpusios aukštumos ir kalnai, tokie kaip Centrinis masyvas arba Vogėzai ir iš jų ištekančių upių baseinai.

Klimatas

Pakrantėje jūrinis, šalies gilumoje – vidutinis kontinentinis. Pietų Prancūzijoje viešpatauja Viduržemio pajūrio klimatas, todėl žiemos ten drėgnos ir švelnios, vidutinė sausio mėn. temperatūra +8°C, o vasaros karštos ir sausos - vidutinė liepos mėn. temperatūra +23°C.
Centriniame Masyve, Pirėnuose ir Alpėse klimatas žemyninis. Čia pučia stiprūs vėjai, gausu kritulių.