Politinė sistema: Respublika
Sostinė: Belgradas (~ 1 250 000 gyv.)
Kiti miestai: Novi Sadas, Kragujevacas, Nišas, Subotica, Priština
Plotas: 51 129 kv. km
Gyventojų skaičius: ~ 9 400 000
Kalbos: Serbų
Valiuta: Dinaras
Telefono kodas: 00-381
Interneto adresas: .yu
Etninė sudėtis: Serbai – 83%, vengrai – 4%, bosniai – 2%, kiti – 11%
Religija: Stačiatikiai, musulmonai

Geografija

Aukščiausias taškas – Deravica (2656 m).
Ilgiausios upės –  Dunojus (588 km), Ibaras.
Didžiausias ežeras – Škoderis.

Serbija yra Balkanų pusiasalyje. Priskiriama pietų Europai. Ribojasi su Bosnija ir Hercogovina bei Kroatija vakaruose, Vengrija – šiaurėje, Rumunija ir Bulgarija – rytuose, Albanija, Juodkalnija, Makedonija pietuose. Krantus skalauja Adrijos jūra (Viduržemio jūros dalis). Šalies teritorija driekiasi Dinarų, Rodopų, Stara Planinos, Karpatų kalnai. Visa šiaurinė dalis yra Panonijos lygumoje. Panoniją nuo Balkanų atskiria šiauriniu pakraščiu tekanti Dunojaus upė. Į jį įteka intakai: Sava, Tisa, Drava, ir per visą Serbiją pratekanti Didžioji Morava. Šalyje gausu ežerų, tačiau jie visi nėra dideli.

Klimatas

Šalyje klimatas labai įvairus, pereinantis iš jūrinio į žemyninį. Kalnuose žiemos šaltos ir atšiaurios, lygumose švelnesnės. Vasaros, išskyrus pačias aukštikalnes, šiltos. Kalnų šlaituose kritulių iškrinta daug, tačiau Panonijos šiaurėje vasarą dažnos sausros.

Ekonomika

Serbijos ūkis pagrįstas įvairiomis pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sferos šakomis. Šalis patyrė didelių nuostolių dėl karų ir ekonominių sankcijų. Nuvertus Slobodano Miloševičiaus rėžimą šalies ekonomika pradėjo augti daug sparčiau. Pagrindiniu prekybiniu partneriu tapo ES.