ES narė nuo: 1995 m.
Politinė sistema: Respublika
Sostinė: Helsinkis (~ 500 000 gyv.)
Kiti miestai: Espas, Tamperė, Turku, Vanta, Oulu, Lahtis
Plotas: 338 000 kv. km
Gyventojų skaičius: ~ 5 200 000
Kalbos: Suomių, švedų
Valiuta: Euras
Telefono kodas: 00-358
Interneto adresas: .fi
Etninė sudėtis: Suomiai – 93%, švedai – 6%, kitos tautos – 1%
Religija: Liuteronai – 89%, stačiatikiai – 1%

Geografija

Aukščiausias taškas – Haltiatunturis (1328 m).
Ilgiausios upės – Kemijokis (483 km), Yjokis.
Didžiausi ežerai – Saima, Inaris, Pejene.

Suomija randasi šiaurinėje Europos dalyje. Rytuose ribojasi su Rusija, šiaurėje su Norvegija, vakaruose – su Švedija. Pietvakariuose Suomiją skalauja Baltijos jūra, vakaruose – Botnijos, o pietuose – Suomijos įlanka. Tarp Suomijos ir Švedijos esančios Alandų salos priklauso Suomijai, tačiau turi plačią savivaldą.
Suomija yra septinta pagal plotą Europos šalis. Nors paprastai priskiriama Skandinavijos šalims, Suomija tik šiaurėje ribojasi su Skandinavijos pusiasaliu. Ketvirtadalis šalies teritorijos yra už šiaurės poliaračio. Ežerai užima 9% teritorijos (Suomijoje daugiausia ežerų tiek ES, tiek pasaulyje).
Didžioji Suomijos dalis – mažai kalvota, šiauriniais miškais apaugusi lyguma. Laplandijos, šiauriausiai esančios provincijos, reljefas – aukštos apskritos kalvos.
Nuo uolėtų ir akmeningų aukštumėlių, apaugusių pušynais, atsiveria grandinės vingiuotų ežerų, jungiamų protakų ir upių. Suomijoje vyrauja lygumos. Didelių kalnų Suomijoje nėra.

Klimatas

Suomijos klimatui būdingos šaltos žiemos ir šiltos vasaros. Vidutinė metinė temperatūra Helsinkyje yra 5°C. Aukščiausia dienos temperatūra pietinėje Suomijoje kartais pakyla iki 30°C. Žiemos mėnesiais temperatūra gana dažnai nukrinta iki -20°C. Tolimoje šiaurėje saulė nesileidžia apie 70 parų. Saulei nepakylant virš horizonto būna poliarinės nakties laikotarpis.

Ekonomika

Suomija – tai stipriai industrializuota rinkos ekonomikos šalis, savo pagaminama produkcija vienam žmogui šiek tiek lenkianti tokias valstybes kaip Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija.
Svarbiausi ekonomikos sektoriai: medienos, metalų gavyba, inžinerija, telekomunikacijos, elektronikos pramonė. Šios šalies eksportas sudaro net du trečdalius BVP. Suomija pasižymi savo aukštųjų technologijų gaminiais, ypač mobiliaisiais telefonais. Suomija yra priklausoma nuo daugelio žaliavų importo, išskyrus medieną ir keletą mineralų. Šalies klimatas neleidžia pagaminti labai daug žemės ūkio produkcijos, tačiau vidaus poreikius vietiniai gamintojai patenkina. Didelė dalis eksporto pajamų gaunama iš miškininkystės, šioje šakoje dirba didelė dalis kaimo gyventojų.